Dar kartą apie Lietuvybę.....

….jeigu ir labai giliai ieškosime, galime ir nesurasti, nes kažkur tik archyvuose bus randamas žodis “Lietuva” arba “čia gyveno lietuviai”. Matyt, tu kaip nori tą lietuvybę gali saugot, bet ateis laikas ir išnyks ji kažkur visatos dulkėse… Mintimis perbėgant per kelių tūkstantmečių civilizacijų istoriją, akivaizdu, kad tapatybei, identitetui kaip ir lietuvybei ateis galas. Labai greitai, po šimto kito metų, visa pasaulio ekonomika sutilps i kompiuterį delne, universitetus baigsime internetuose, keliais mygtukų paspaudimais darbus dirbsime slampinėdami po Mėnuli… Savaime išnyks vizos i JAV, pagaliau! Visi būsime pasaulio piliečiai, pusryčiausime Kinijoje, vakarieniausime Havajuose. Dar po savaitės prie Baltijos jūros i vietą, kuri Lietuva vadinosi, “barchatiniam sezonui” atvažiuosime. O bus ten gal ”Eurolandija”…. O gal Kinijos dalis? O kaip kalbėsime? Susiliejus kinų-japonų-anglų-lietuvių ir dar keliems šimtams kalbų, juk liežuviai ismoks naujai lankstytis…. Taigi, mes, savo gimta žeme vadinantys Lietuvą, padarykime viską, kad ateities pasaulio piliečiai gerbtų savo protėvius, kurie lietuviais buvo. Kad mums netektų “neskaniai” žagsėti besivartant karstuose, girdint savo vardus pasaulio archyvu kriminalinėse suvestinėse. O jeigu ateities pasaulio piliečiai bus labai užsispyrę ir kantrus, gal jie tyrinėdami visatos dulkes prisikas iki tviskančio aukso - kraštelio lietuvybės- ir laužys tada savo liežuvius Lietuvą brangią mokydamiesi ir atmušinės kojas Klumpakojį šokdami…..Juk geras vaizdelis būtų! Ar dar neatėjo noras tausoti lietuvybę?